Pedagogai

Monika Vištartienė (27 m.) – auklėtoja – “esu baigusi edukologijos bakalauro studijas, myliu vaikus – jų smalsias, žinių geidžiančias akis, neįsivaizduoju savęs kitoje aplinkoje.”

Justina Ščavinskienė (32 m.) – auklėtoja – “baigiau Lietuvos edukologijos universitetą ir įgijau mokytojo kvalifikaciją. Esu dirbusi mokykloje. Tuomet ir pajutau, jog man smagu dirbti su vaikais, ypač mažaisiais. Jų nuoširdumas, geranoriškumas, prieraišumas – savybės, kurias reikia išsaugoti ir puoselėti. Tikiu, kad vaikai iš prigimties geri, o kad jie išaugtų dorais ir teisingais žmonėmis, priklauso nuo mūsų visų, o ypač nuo tėvelių ir auklėtojų.”

Jūratė Orlingytė (23 m.) – auklėtojos padėjėja – “šiuo metu studijuoju psichologiją Klaipėdos universitete. Dirbdama kaip auklė šeimose, vaikų kambaryje bei savanoriaudama, įgijau nemažai patirties tiek su didesniais, tiek su mažesniais vaikais. Manau, kad kiekvienas vaikas yra individuali asmenybė, todėl stengiuosi kiek galima labiau jiems suteikti erdvę, kurioje galėtų išreikšti save bei savo unikalumą. Taip pat manau, kad vaikų auklėjime bei ugdyme labai svarbią vietą užima pokalbiai bei paaiškinimai, kurie leidžia vaikui lengvai ir aiškiai suprasti jį supančią aplinką. Tad kalbėjimasis yra pagrindinis metodas, kurį taikau dirbdama su vaikais. Tikiu, jog vaikai ne tik mokosi iš mūsų, bet ir mes galime daug iš jų išmokti. Esu pasiruošusi ne tik mokyti, bet ir mokytis pati.”

Kristina Tipšaitė (25 m.) - auklėtojos padėjėja, šiuo metu baiginėja psichologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete.  ”Mane visada žavėjo darbas su vaikais, matyt dėl nuoširdaus jų bendravimo ir visai kitaip suvokiamo pasaulio. Studijuojant atlikta praktika mokyklose ir darbas didžiausiame šeimos pramogų parke Lietuvoje tik patvirtino tai, kokie skirtingi ir kokie unikalūs yra vaikai. Prie kiekvieno vaiko reikia “prieiti” skirtingai, ne tik kad susidraugautum su juo, bet ir tam, kad išmokytum, nuramintum, ar įtrauktum į tam tikrą veiklą.”

Ugnė Sutkutė (22 m.) – auklėtoja – „esu baigusi ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo  bakalauro studijas. Jau seniai siejau savo ateitį su vaikų ugdymu, lavinimu. Darbui darželyje pradėjau ruoštis nuo mažų dienų – dirbdama aukle, organizuodama ir dalyvaudama renginiuose skirtuose vaikams. Mano pagrindinis tikslas – ugdyti doras, kūrybingas, atsakingas asmenybes. To siekiu pačiais efektyviausiais metodais, atsižvelgdama į kiekvieno vaiko individualumą. Vaikai ugdosi mėgdžiodami suaugusiuosius ir veikiami artimiausios aplinkos. Stengiuosi vaikams būti geru pavyzdžiu. Kursiu ugdomąją erdvę, kurioje ir pedagogai ir vaikai jaustųsi kaip namuose“.

Ineta Juodytė (25 m.) – logopedė – „baigiau specialiosios pedagogikos (specializacija – logopedija) bakalauro studijas. Šiuo metu dar dirbu logopede mokykloje su pradinių klasių mokiniais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Taip pat turiu patirties dirbant specialiąja pedagoge su 3-10 klasių mokiniais. Savo veikloje siekiu ne tik ugdyti kalbinius gebėjimus, tačiau stengiuosi lavinti vaikų gebėjimą suprasti savo ir kitų jausmus bei emocijas, gebėti tinkamai tai išreikšti. Dirbant su įvairių amžiaus grupių vaikais, supratau, kad kiekvienas jų yra unikalus, todėl tai suteikia galimybę suprasti vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimų įvairovę, ieškoti naujų įveikimo būdų ir metodų, kurie padėtų lavinti vaikų kalbinius ir intelektinius gebėjimus. Manau sėkmingo darbo paslaptis – užmegztas nuoširdus ryšys, kuomet kartu su vaiku džiaugiesi jo pasiekimais, daliniesi nerimu, gerbi jo individualumą ir svarbiausia, padedi tikėti, kad jis gali įveikti visus sunkumus“.

GIEDRĖ MORKŪNAITĖ (25 m.) – auklėtojos padėjėja- “baigiau lietuvių kalbos bakalauro, vėliau – literatūros ir spaudos magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete. Prižiūrėdama seserų vaikus pastebėjau, kad mėgstu bendrauti su vaikais, o jie – su manimi. Galbūt dėl to, kad stengiuosi nepamiršti, ką reiškia būti vaiku – dažnai tai leidžia man juos geriau suprasti. Džiaugiuosi, kada galiu perduoti jiems žinias, kurias jie dažniausiai mielai priima, nes yra smalsūs. Šių žinių teko pasisemti dirbant Lietuvos istorijos ir etnografijos leidinių knygyne, kur rengti projektai dažniausiai būdavo įkvėpti lietuvių tautosakos – o šią mažieji išties mėgsta. Tikiu, kad darbas su vaikais leis ne tik mokyti juos, bet ir pačiai pasisemti visiškai naujos patirties”.