Pedagogai

Indrė Radzevičienė (26 m.) – auklėtoja, baigusi pedagogiką Šiaulių universitete. “Turiu sukaupusi nemažą bagažą žinių, kaip ugdyti vaikus atskleidžiant jų individualumą. Taip pat man labai svarbu sukurti jaukią aplinką vaikui, skatinti nebijoti reikšti savo jausmus ir leisti būti suprastam ir įvertintam. Vaikai man – didžiausia vertybė. Nuoširdžiai tikiuosi, jog mums visiems kartu bendradarbiaujant pavyks vaikučiams parodyti kelią, kuriuo jis galėtų eidamas tapti ir išlikti savarankišku, atsakingu ir doru žmogumi.

Neringa Lekavičiūtė (25 m.) – auklėtoja – “esu baigusi psichologijos bakalauro studijas, šiuo metu studijuoju pedagoginę psichologiją. Mano požiūris artimas demokratinio darželio keliamoms idėjoms. Manau, kad kiekvienas vaikas yra individualybė, todėl privalu juos ugdyti atsižvelgiant į jų unikalumus ir sudaryti sąlygas jų asmenybėms augti. Mano siekis ugdyti kūrybingą, savarankišką ir savimi pasitikinčią asmenybę”.

Justina Ščavinskienė (31 m.) – auklėtoja – “baigiau Lietuvos edukologijos universitetą ir įgijau mokytojo kvalifikaciją. Esu dirbusi mokykloje. Tuomet ir pajutau, jog man smagu dirbti su vaikais, ypač mažaisiais. Jų nuoširdumas, geranoriškumas, prieraišumas – savybės, kurias reikia išsaugoti ir puoselėti. Tikiu, kad vaikai iš prigimties geri, o kad jie išaugtų dorais ir teisingais žmonėmis, priklauso nuo mūsų visų, o ypač nuo tėvelių ir auklėtojų”.

Jūratė Orlingytė (22 m.) – auklėtojos padėjėja – “šiuo metu studijuoju psichologiją Klaipėdos universitete. Dirbdama kaip auklė šeimose, vaikų kambaryje bei savanoriaudama, įgijau nemažai patirties tiek su didesniais, tiek su mažesniais vaikais. Manau, kad kiekvienas vaikas yra individuali asmenybė, todėl stengiuosi kiek galima labiau jiems suteikti erdvę, kurioje galėtų išreikšti save bei savo unikalumą. Taip pat manau, kad vaikų auklėjime bei ugdyme labai svarbią vietą užima pokalbiai bei paaiškinimai, kurie leidžia vaikui lengvai ir aiškiai suprasti jį supančią aplinką. Tad kalbėjimasis yra pagrindinis metodas, kurį taikau dirbdama su vaikais. Tikiu, jog vaikai ne tik mokosi iš mūsų, bet ir mes galime daug iš jų išmokti. Esu pasiruošusi ne tik mokyti, bet ir mokytis pati.”

Alina Pudžemienė (32 m.) – auklėtojos padėjėja – “pedagoginės psichologijos kryptį pasirinkau tuomet, kai teko lankytis ugdymo įstaigose, pabendrauti su vaikais ir pedagogais. Pastebėjau, kad vis dažniau susiduriame su vaikų emocinėmis ir elgesio problemomis. Tuomet supratau, kad noriu ir galiu būti reikalinga vaikams, padėti jiems suprasti save, juos supantį pasaulį. Mano manymu, labai svarbu pamatyti ir suprasti vaiko jausmus. Tam, kad vaikas būtų laimingas ir jaustųsi saugus, jam reikia jaustis mylimam, suprastam ir priimtam. Savo darbe taip pat siekiu skatinti vaikų emocinį intelektą, lavinti mąstymą, kūrybingumą ir visus kitus svarbius procesus, kurie užtikrina produktyvią vaikystę. Visuomet bendradarbiauju su tėveliais, dalinuosi savo pastebėjimais apie jų vaiką ar tiesiog įspūdžiais apie dienos eigą.”

Kristina Tipšaitė (24 m.) - auklėtojos padėjėja, šiuo metu baiginėja psichologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete.  ”Mane visada žavėjo darbas su vaikais, matyt dėl nuoširdaus jų bendravimo ir visai kitaip suvokiamo pasaulio. Studijuojant atlikta praktika mokyklose ir darbas didžiausiame šeimos pramogų parke Lietuvoje tik patvirtino tai, kokie skirtingi ir kokie unikalūs yra vaikai. Prie kiekvieno vaiko reikia “prieiti” skirtingai, ne tik kad susidraugautum su juo, bet ir tam, kad išmokytum, nuramintum, ar įtrauktum į tam tikrą veiklą.”

Ugnė Sutkutė (21 m.) – auklėtojos padėjėja – „esu baigusi ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo  bakalauro studijas. Jau seniai siejau savo ateitį su vaikų ugdymu, lavinimu. Darbui darželyje pradėjau ruoštis nuo mažų dienų – dirbdama aukle, organizuodama ir dalyvaudama renginiuose skirtuose vaikams. Mano pagrindinis tikslas – ugdyti doras, kūrybingas, atsakingas asmenybes. To siekiu pačiais efektyviausiais metodais, atsižvelgdama į kiekvieno vaiko individualumą. Vaikai ugdosi mėgdžiodami suaugusiuosius ir veikiami artimiausios aplinkos. Stengiuosi vaikams būti geru pavyzdžiu. Kursiu ugdomąją erdvę, kurioje ir pedagogai ir vaikai jaustųsi kaip namuose“.